Rugsėjo pirmąją, visai neplanuotai, teko pabūti Vilniaus televizijos bokšte ir paimti keletą nuotraukų iš aukštai. Deja, su savimi gero fotoaparato neturėjau, todėl teko naudotis mobiliuoju telefonu. Nors nedidelė raiška, bet, manau, visai neblogai išėjo. Todėl tai, ką pavyko užfiksuoti, pristatau šiame mini-fotoreportaže.
Prieš pradedant fotoreportažą, norėčiau pateikti duomenis apie šį „milžiną“:
- Bokštas pradėtas statyti 1974 metais, o veikti pradėjo nuo 1981 m.
- Bokšto svoris - 25000 tonų
- Televizijos bokšto bendras aukštis siekia 326,5 metro, o vidurinioji dalis - 160 metrų.
- Vidurinėje dalyje įsikūręs besisukantis restoranas „Paukščių takas“
TV bokštas iš toli |
Vilniaus televizijos bokštą tikriausiai galima vadinti lengviausiai randamu pastatu. Jei aplink nėra aukštų pastatų, jį pastebėti galima net iš kelių šimtų metrų atstumo.
Patekti į televizijos bokštą galima pro „Telecentro“ pastatą. Čia esančioje aikštelėje taip pat stovi kryžiai ir paminklas žuvusiesiems 1991-ųjų sausio 13-ąją.
„Telecentro“ pastatas su televizijos bokštu fone |
Kryžiai žuvusiems atminti |
Paminklas su žuvusiųjų pavardėmis |
Nors TV bokštą rasti yra ypač lengva, kažkas nepagailėjo pinigų ir prismaigstė tris (jei neklystu) lenteles su nuorodomis. Sekant paskui jas yra prieinami laiptai, kuriais užlipus galima pamatyti „Telecentro“ kieme esančią skulptūrą. Priešingoje pusėje atsiveria kelias su gražiai sutvarkyta aplinka. Einant keliu patenkama į apatinį televizijos bokšto aukštą, kuriame galima nusipirkti bilietus ir apžiūrėti ekspoziciją.
Skulptūra „Telecentro“ kieme |
Kelias iki TV bokšto |
Bilietų kainos, žinoma, užkeltos. Už paprastą kelionę liftu teko sumokėti 9 litus, kadangi pateikiau moksleivio pažymėjimą. Suaugusiems šis ausis užgulantis „malonumas“ kainuoja 21 litą.
Tačiau vien dėl vaizdo viršuje pirkti bilietą apsimoka. Vilnius-tourism.lt teigia, kad „esant giedram orui Vilniaus ir jo apylinkių panoramą galima matyti 50km spinduliu“. Nežinau, koks matomumas buvo rugsėjo pirmąją, tačiau jo pilnai užteko gražiam vaizdui išvysti. Apie gerą matomumą informavo liftu visus pakelianti moteris, kai dar nebuvome pakilę iki viršaus.
Toliau, manau, kad komentarų nebereikia. Tiesiog pateikiu tai, kas matėsi viršuje:
Ir dar keletas besisukančio restorano „Paukščių takas“ interjero nuotraukų:
Na ir bendras verdiktas. Jei nebuvote - būtinai kada nors užeikite. Tik žiūrėkite, kad tądien nebūtų stipraus lietaus ar rūko, nes mažai ką pamatytumėte.