Beveik neabejoju, jog jūsų namų apylinkėse yra lobis, o gal net ne vienas. Tačiau neskubėkite sandėliuke ieškoti kastuvo ir pradėti atkasinėti visko aplink. Kalba eina ne apie senovinius, o apie šiuolaikinius, XXI-ojo amžiaus lobius. Ir visas paieškų procesas vyksta kiek kitaip nei įsivaizduojate...
Kas yra „Geocaching“?
„Geocaching“ - tai ne tik žaidimas, tai - aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas. Šiuo metu yra daugiau nei 6 milijonai vadinamųjų lobių ieškotojų visame pasaulyje ir daugiau nei 2 milijonai paslėptų lobiukų.
Ši pramoga startavo 2000-aisiais, o dabar yra išplitusi daugelyje valstybių. Smagu tai, jog lobiukų slėpimu užsiima patys žaidėjai, todėl jų pilna visur - pradedant didmiesčiais, miesteliais, kaimais, baigiant gūdžiais miškais, apleistomis bei išvis negyvenamomis vietovėmis.
Lietuvoje yra gana nemaža lobiautojų bendruomenė, o taip pat ir pakankamai daug lobiukų - jų užregistruotų visoje mūsų šalies teritorijoje jau yra virš 3 tūkstančių. Štai taip atrodo bendras geocaching' lokacijų Lietuvos teritorijoje vaizdas:
Tai, visgi, kas yra tie lobiai?
Lobiai, žinoma, nebus filmuose matytos skrynios pilnos aukso dirbinių. Vadinamieji geocaching'o lobiukai, geriau žinomi kaip cache'ai - tai įvairių dydžių ir formų dėžutės, kurių pagrindinė turinio dalis - lapelis arba knygelė.
Visi cache'ai yra užregistruoti internete, oficialioje internetinėje svetainėje geocaching.com. Lobiai gali būti slepiami beveik visur viešose vietose, tačiau pagrindinis jų tikslas - atvesti žmones prie gražių, kuo nors ypatingų lokacijų, o jei tokių nėra - pateikti kokių nors užduočių, kad ieškoti būtų įdomiau.
Lobiukus slėpti gali visi, tačiau jokiu būdu nepulkite iškart pradėti to daryti. Palikite tai slėpimo taisykles nusimanantiems seniesiems bendruomenės nariams, o kai patys būsite suradę bent apie šimtų jų ir turėsite patirties bei idėjų, tai padaryti galėsite ir jūs.
Kaip viskas vyksta?
Kiekvienas iš lobių turi savo koordinates, kurias galite rasti lobiuko puslapyje geocaching.com svetainėje arba mobiliojoje programėlėje. Lengvesnis būdas, žinoma, naudotis mobiliuoju telefonu, o internetinėje svetainėje registruoti jau rastus lobiukus, planuoti, kuriuos reiktų paimti, ieškoti atsirandančių naujų.
Norėdami surasti cache'ą, turėsite keliauti nurodytomis koordinatėmis. Telefono programėlės palengvins darbą, parodydamos tikslią vietą. Beliks GPS imtuvo dėka žingsniuoti link reikiamo taško žemėlapyje. Kas viskas būtų dar tiksliau ir lengviau, galite pasinaudoti dar viena telefonų savybe - kompasu, kuris nurodys lobiuko kryptį nuo jūsų vietovės.
Atsidūrę reikiamoje vietoje turite ieškoti pačio cache'o - dėžutės, vadinamojo konteineriuko. Koks jis turi būti ir maždaug kur jo dairytis sužinosite iš lobiuko aprašymo, kuriame dažniausiai taip pat pateikiama istorija ar nedidelis aprašymas vietovės ar objekto, prie kurio atsidūrėte.
Jei aprašymas nieko konkretaus nenurodo ir visiškai nenutuokiate, kur pradėti ieškoti, pasižiūrėkite užuominą (ang. hint). Ten dažniausiai parašoma, kokio tipo yra cache'as (pvz., „magnetinis“), arba ties kur jo ieškoti (pvz., „senas medis, šaka“).
Kai randate dėžutę, atidarykite ją, suraskite lapelį arba knygelę (vadinamąjį logbook), ir ten pasirašykite vardu, kuriuo esate užsiregistravęs puslapyje geocaching.com. Dabar jau oficialiai esate radęs šį lobį.
Dėžutėje, priklausomai nuo jos dydžio, gali būti ir kitų daiktų. Juos galite išsimainyti, bet jokiu būdu ne pasisavinti! Norėdami ką nors pasiimti, būtinai palikite atitinkamos vertės daiktą dėžutėje.
Atlikę pasirašymo procedūrą, dėžutę uždarykite. Būtinai įsitikinkite, jog viską supakavote teisingai, kad viduje esantys daiktai nesušlaptų ar neišbyrėtų. Tuomet cache'ą padėkite tiksliai į tą vietą, kurioje jį radote. Įsitikinkite, kad jis nebus lengvai pasiekiamas geocaching'u nesidomintiems žmonėms, kurie lobiuką galėtų pasisavinti ar sunaikinti.
Svarbiausia, jog viską darytumėte tik tada, kai aplink nėra jus stebinčių akių. Įsitikinkite, kad nieks nemato, kaip išimate ar padedate cache'ą. Stenkitės nesukelti įtarimo ieškodami ir neperženkite ribų - neniokokite aplinkos (atminkite, jog lobiukus draudžiama užkasinėti), viską darykite ramiai. Ieškodami šalia didelio žmonių kiekio, vaidinkite, jog kažko laukiate arba šiaip apžiūrinėjate. Jei pamiršite šiuos patarimus, lobiuko ieškojimą bent tuo metu galite praleisti, nes saugiai visko padaryti nebepavyks. Geriau ženkite toliau, o apmąstę, kurioje vietoje jis visgi galėtų būti, galėsite po kurio laiko grįžti ir tęsti paieškas.
Jei viską padarėte teisingai, nepamirškite užregistruoti savo radimo geocaching.com puslapyje. Susiraskite lobiuką, spauskite „Log your visit“ ir trumpai parašykite, su kuo jį radote, kas jums patiko, kaip sekėsi ieškoti, o jei nenorite rašyti jokių pasakojimų, įrašykite keturias raides - TFTC (thanks for the cache).
Noriu pradėti ieškoti. Ko reikia?
Norint pradėti lobiauti, jums tereikės išmaniojo telefono bei tušinuko. Tai visos reikalingos priemonės paprastesnių lobių paėmimui. Kalbant plačiau, taip pat jums prireiks nemažai kantrybės, noro nepasiduoti, mąstymo, o jei nuspręsite žygiuoti prie sudėtingesnių lobių - fizinės jėgos, taip pat nebijoti sušlapti, išsipurvinti, kopti aukštai ar lipti į pakankamai nesaugias vietas. Viskas priklauso nuo to, kokiu sudėtingumo lygiu nuspręsite apsiriboti.
Geocaching'ui reikės specialios programėlės mobiliąjame telefone. Jei turite telefoną su Android sistema, turite du pagrindinius pasirinkimus - nemokamai platinamą „c:geo“ arba apie 25 litus kainuojančią „Geocaching“ oficialią programėlę. Asmeniškai man antras variantas bent jau šiuo metu patinka labiau, nors seniau naudojau „c:geo“ ir jokių didelių nusiskundimų neturėjau.
Jei turite mobilųjį telefoną su kitomis operacinėmis sistemomis, programėlės geocaching'ui ieškokite atitinkamose programėlių parduotuvėse. Jų tikrai yra visose pagrindinėse platformose.
Skirtinga išvaizda, skirtingi dydžiai
Cache'o visur paslėpti nepavyks - lokacija jam turi būti gerai apgalvota. Lobiukas neturėtų mirkti vandenyje per lietų, neturėtų įšalti lede žiemos metu, aplinkiniams turi būti neįmanoma jo rasti atsitiktinai.
Kadangi vienose vietose mažos dėžutės pasimestų, o kitose didelės dėžės tiesiog netilptų ar būtų per lengvai randamos, cache'ai būna skirtingų dydžių. Trumpai susipažinkite su pagrindiniais iš jų.
Nano - pats mažiausias lobiuko dydis. Maždaug centimetro dydžio metalinė dėžutė dažniausiai būna magnetinė, todėl tokius lobiukus labai patogu slėpti prie metalinių konstrukcijų - ženklų, palangių, turėklų, po suoliukais ir panašiai. Nano dydžio lobiukai dažnai sunkiausiai randami, ypač jei jie savo spalva labai sutampa su aplinka. Dažniausiai jų pilna miestų centre (pvz. Vilniaus senamiestyje), kur daug žmonių, o vietos slėpimui sunku surasti. Logbook'as - labai siauras, susuktas lapelis, dažnai - sunkiai ištraukiamas, todėl patariama turėti ką nors, kas pagelbėtų lapeliui išlįsti.
Micro - kiek didesnis, dažnai - fotojuostelės dėžutės ar panašaus dydžio lobiukas. Vietos dažniausiai taip pat užtenka tik lapeliui arba labai mažai savadarbei knygutei, kartais taip pat pasitaiko užsieniečių lobiautojų sumestų įvairios valiutos monetų.
Small (mažas) - dažniausiai tai sandarios maisto dėžutės, kuriose telpa didesnė knygelė, įmanoma rasti ir kitokių daiktų. Atminkite, jog nieko negalima pasisavinti - tik pasikeisti į atitinkamos vertės daiktus.
Regular (įprastas) - maždaug batų dėžės dydį galintis siekti lobiukas. Šio dydžio dėžutės pasitaiko jau rečiau, nes dėl didelių apimčių dažniausiai nepavyksta jų daug kur paslėpti. Tačiau paieškoję tikrai surastumėte jų didesniuose parkuose ar už miesto ribų.
Large - pačios didžiausios dėžės, viršijančios visus praeitus apibūdinimus. Pasitaiko rečiausiai.
Taip pat yra dar viena iš pagrindinių kategorijų - Others (kita). Ja sužymimi standartinių dydžių neatitinkantys lobiukai.
Atminkite, jog cache'ų slėpėjai - labai kūrybingi. Lobiuku gali būti ne tik dėžutė, bet ir medžio šaka, akmuo su pragręžta skyle ar kiti su aplinka suderinti objektai.
Kiekvienam - pagal savo galimybes
Geocaching'as pritraukia įvairaus amžiaus bei fizinių galimybių žmones visame pasaulyje. Geocache'ina visi - tėvai su mažais vaikais, žmonės, norintys tiesiog ramiai pasivaikščioti, neįgalieji, todėl tikrai nėra taip, kad susiruošę ieškoti lobiukų turėtumėte griebti laipiojimo įrangą ir ruoštis kopimui į 20 metrų aukščio medį. Tiesa, su tuo jums gali tekti susidurti kad ir Vilniaus Vingio parke, jei pasirinkite aukščiausią paviršiaus įvertinimą.
Tam, kad žinotumėte, kuriuos lobiukus galėsite pasiimti pagal savo galimybes ir norus, visi jie yra vertinami pagal du kriterijus - sunkumą bei vietovę. Kuo daugiau žvaigždučių, tuo sudėtingiau.
Susipažinkite su įvertinimais plačiau:
Difficulty (sunkumas):
⋆ - lengvas - gali būti surastas vos per kelias minutes.
⋆⋆ - vidutinis - paieška neturėtų užtrukti ilgiau pusvalandžio.
⋆⋆⋆ - sudėtingas - reikia turėti ieškojimo patirties, gali užtrukti ir porą valandų ar ilgiau.
⋆⋆⋆⋆ - sunkus - iššūkis ir patyrusiam lobiautojui, gali reikėti kelių dienų, specialaus pasiruošimo.
⋆⋆⋆⋆⋆ - ekstremalus - labai sunkus fizinis arba protinis iššūkis, reikalaujantis specialių žinių ar gebėjimų.
Terrain (paviršius):
⋆ - pritaikytas neįgaliesiems, paviršius prie lobiuko lygus, su danga (asfaltuotas, grįstas ar pan.), kelionė - trumpesnė nei kilometro.
⋆⋆ - pritaikytas ir mažiems vaikams, netoli nuo pagrindinių takų, nėra didelių reljefo pokyčių, kelionė - trumpesnė nei 2 kilometrai.
⋆⋆⋆ - nerekomenduojamas mažiems vaikams, lobiukas nutolęs nuo takų, vieta gausiai apaugusi, dideli reljefo pokyčiai, žygis - ilgesnis, nei 3 kilometrai.
⋆⋆⋆⋆ - rekomenduojama tik entuziastams, lobiukas toli nuo pagrindinių takų, gali būti labai dideli reljefo pokyčiai (lipant privaloma naudotis ir rankomis), stipriai apaugę augalais, kelionė - ilgesnė nei 16 kilometrų, gali prireikti nakvynės netoli lobiuko vietos.
⋆⋆⋆⋆⋆ - ekstremaliai sudėtingas paviršius - privaloma papildoma įranga (valtis, kopimo įranga ar pan.)
Skirtingi lobiukų tipai - kad būtų dar įdomiau!
Iki šiol minėjau įprastą lobiavimo scenarijų, tačiau ne visuomet užteks atvykti į vietą ir iškart tikėtis surasti cache'ą. Kai kurie lobiukai jums bus tikras iššūkis.
Susipažinkite su dažniausiai pasitaikančiais trimis cache'ų tipais:
- Tradicinis cache'as - žalia dėžute žemėlapyje žymimas lobiukas. Tai ir bus jau aprašytas paprasčiausias variantas - turite pasiekti nurodytas koordinates, o būdami vietoje susirasti dėžutę su logbook'u. Didesniuose konteineriukuose galite rasti daiktų mainymui. Šio tipo lobiukai, ypač - nedidelio sunkumo, yra pats tinkamiausias pradžios taškas naujokams, norintiems surasti pirmuosius savo lobius.
- Multi-cache'as - tai kelių etapų lobis. Atvykę į nurodytas koordinates turėsite užduotį ką nors rasti, suskaičiuoti ar panašiai. Tai - pirmasis etapas, kurį įvykdę turėsite keliauti į kitą lokaciją. Vietovių, kurias gali tekti aplankyti, gali būti ne tik dvi, bet ir daugiau. Galiausiai, visose lokacijose įvykdę reikiamas užduotis turėtumėte gauti galutinės slėptuvės koordinates arba užuominą, ir tik ten bus konteineriukas su logbook'u. Žemėlapyje multi-cache'ai žymimi geltonomis dėžutėmis.
- Mystery (mistinis) cache'as - šio tipo lobiukų taip paprastai rasti nepavyks. Jums teks skaityti aprašymą, kuriame tikriausiai ir bus užduotis. Galbūt reikės analizuoti kažkokį tekstą, bandyti išspręsti galvosūkius, ieškoti paslėptų QR kodų nuotraukose, rasti vietovę pagal fotografuotą vaizdą, atpažinti garsus ar panašiai. Tai - daugiausia laisvės lobiukų kūrėjams suteikianti kategoriją. Šių lobiukų užduotis, jei tik įmanoma, rekomenduojama išsispręsti namie prieš einant į paiešką.
Asmeninė patirtis
Geocaching'u susidomėjau 2012-ųjų gegužę. Sudėtinga būtų papasakoti nuo ko viskas prasidėjo, bet didžiausios įtakos tam turėjo klasiokai. Nuo to laiko esu radęs truputį virš 100 lobių. Tai - labai mažas skaičius, kurį kai kurie sugeba pasiekti ir per mėnesį. Taip yra todėl, jog per visą laiką vos tris ar keturias dienas buvau paskyręs tik geocaching'ui.
Tai gali tapti vos ne kasdiene ar kassavaitine veikla, arba tai gali būti papildomu užsiėmimu, kai norisi tiesiog gražią dieną praleisti gamtoje ar, galbūt, patyrinėti ką nors naujo apylinkėse. Būtent antrąjį kelią pasirinkau aš, todėl dažniausiai surandu geocache'us, kurie yra „pakeliui“ vaikštinėjant ar keliaujant su draugais.
Tiesa, nors geocaching'u ir neužsiimu dažnai, yra buvę visko - teko išgirsti ir siūlymų iškviesti apsaugą, paskambinti policijai, buvome lobiuko vietoje susidūrę ir su patyrusiais, daugiamečiais lobiautojais, kurie padėjo ieškoti. Nutikimų daug, ir kad ir kokie jie bebūtų, tai - geri prisiminimai iš tikrai ne veltui prašvaistytų dienų sėdint namuose.
Kol kas mano asmeninėje rastų cache'ų suvestinėje - kai kurie Vilniaus, Trakų, Medininkų bei Kauno lobiukai. Šį gyvenviečių sąrašą planuoju nuolatos plėsti.
Patarimai iš asmeninės patirties - išeidami bet kur visada turėkite pakrautą telefoną bei tušinuką, o jei geocaching'as nebus tos dienos pagrindinė veikla, o rankų nusiplauti nelabai bus kur, būtinai prigriebkite ir vienkartinių pirštinių arba kokių nors maišelių. Gali būti, jog net ir neplanuodami geocache'inti, užsimanysite prigriebti kokį nesunkų lobiuką pakeliui.
Taigi, jei nuspręsite prisidėti prie vis labiau populiarėjančio aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdo, viskas ko reikia - užsiregistruoti, atsisiųsti programėlę į telefoną, ir išeiti į lauką. Būtinai prikalbinkite prisijungti ir draugų - taip bus ne tik linksmiau, greičiau, bet ir viskas neatrodys taip įtartinai.
Šylant orams atrasti savo gimtąsias apylinkes kitu kampu tikrai taps įdomia pramoga. O vėliau galėsite keliauti ir į tolesnes vietoves... Atraskite Lietuvą bei pasaulį kartu su „Geocaching“!
