Atsisveikinimas su „Lietuvos“ kino teatru

2016 m. liepos 14-ąją dalyvavome „Modernaus meno centro“ surengtoje ekskursijoje daugybę diskusijų kėlusiame „Lietuvos“ vardo kino teatre Vilniaus centre. 1965 m. pradėjęs veikti ir 2002 m. uždarytas garsusis „Lietuvos“ kino teatras, nepaisant visų vykusių išsaugojimo akcijų, netrukus bus nugriautas. Teritorijoje išaugs „Modernaus meno centro“, šiuo metu neturinčio didelių patalpų, pastatas. Senajam pastatui skaičiuojant paskutines dienas kviečiame virtualiai pasivaikščioti ir pamatyti, kas liko iš buvusio kino teatro.

Pro „Lietuvos“ kino teatrą tenka dažnai praeiti, todėl atvykus stebėtis nebuvo kuo. Langai užkalti drožlių plokštėmis, masiškai apklijuoti reklaminiais renginių plakatais. 2013-aisiais apleisto pastato išvaizdą buvo bandyta gražinti gatvės meno festivalio „Vilnius Street Art“ metu. Ant priekinio fasado menininkas Ernestas Zacharevičius nupiešė piešinį, vaizduojantį rankas, laikančias lynus, o ant jų žaidžiančius vaikus, tačiau kūrinys netrukus buvo sugadintas. Pastato išvaizda kurį laiką nebesirūpinama, kadangi statinys vis tiek bus sulygintas su žeme.

Priekinis „Lietuvos“ kino teatro fasadas 2016 m. liepos mėn.

Į pagrindinį holą patenkama pro centrinį įėjimą. Prie sienos (dešinėje) po rekonstrukcijos buvo įrengtos kasos.

Kino teatro vidus, pagrindinis holas

Pagrindinė kino teatro salė talpino 983 žmones, ji buvo didžiausia šalyje. Dabar didžiausia - 1-oji kino salė „Vingio“ kino teatre, talpinanti 580 žmonių pagrindinėje erdvėje bei 66 balkone, viso - 646.

Čia, tradiciniu laiptelių principu buvo išdėstytos žiūrovų kėdės, gale - ertmės projektoriams

Kino teatre taip pat buvo sumontuotas tuo metu vienas didžiausių Europoje - 200 kv. m. ploto kino ekranas. Dabartinėje didžiojoje „Vingio“ salėje ekrano plotas siekia apie 185 kv. m.

Priekinė salės dalis, kurioje buvo sumontuotas kino ekranas

Į uždarytas patalpas patekusių lankytojų „palikimas“

Buvęs įėjimas į pagrindinę salę

Senosios lubos salėje taip pat neišliko, tad pakėlus akis į viršų dabar matomi kabantys tarnybiniai praėjimai.

Pastato stogo sutvirtinimai ir tarnybiniai praėjimai

Patalpos, seniau uždaros nuo lankytojų

Įrengiant kino teatrą buvo planuota naudoti 3 projektorius, kurie būtų paleidžiami vienu metu taip sukuriant vientisą vaizdą. Projektorių patalpos sienoje vaizdo transliavimui palikta keletas ertmių.

Buvusi projektorių patalpa

Ekskursija judėjo toliau, link „Salės 88“.

Laiptais žemyn link antrosios „Lietuvos“ kino teatro salės

Įspūdį tikrai paliekanti siena ties praėjimu iki mažesniosios salės

Pastatas ne tik apgriautas po uždarymo čia prasmukusių lankytojų, tačiau ir pats yra avarinės būklės. Lankymosi metu ant žemės mėtėsi daug šukių, trupančio betono gabalų, nuo stogo į patalpas pratekančio vandens. Visi ekskursijos dalyviai privalėjo pasirašyti, jog situaciją žino bei patys atsako už savo saugumą.

Buvusios stiklo blokelių sienos likučiai

Judame toliau...

1998 m., po pastato rekonstrukcijos, buvo įrengta mažesnė, 88-ių vietų kino salė rūsyje, pagal tai gavusi „Salė 88“ pavadinimą. Čia buvo sumontuota naujausia kino teatrų naudojama įranga. Deja, salė taip pat gyvavo vos keturis metus, iki 2002-ųjų.

„Salės 88“ projektorių talpinusi siena

Kėdės iš „Salės 88“ po uždarymo iškeliavo į „Skalvijos“ kino centro salę ir buvo naudojamos iki pat 2016 metų vasaros (dabar pakeistos į naujas).

„Salė 88“

Dar vienas praėjimas

Beišeinant - dar kartą pro pagrindinį holą. Pagal pradinį projektą patalpa buvo mažesnė, kasos ilgą veikė atskirame statinyje šalia (dešinėje žvelgiant į pagrindinį fasadą). Po 1997 m. atliktos rekonstrukcijos langai buvo patraukti toliau link gatvės, įrengti keli laipteliai, kasos perkeltos į holo vidų, čia veikė nedidelė kavinė.

Išeiname iš pastato

„Lietuvos“ kino teatras turėjo labai didelę reikšmę ir daugeliui paliko tik šiltus prisiminimus. Vieniems čia prabėgo vaikystė, minios leido laisvalaikį, šioje vietoje prasidėjo dabar per penkis didžiausius šalies miestus išplitęs daugybę žmonių kasmet pritraukiantis festivalis „Kino pavasaris“.

Nors ir gaila, jog kino teatro greitai nebeliks, laikyti pastatą apleistą nebėra prasmės. Dabar norint jį atkurti tikriausiai reiktų perstatyti visą pastatą, kadangi į vidų sunkiasi vanduo, yra pažeistų konstrukcijų. Be to, kino teatras nepritrauktų žmonių, kai mieste veikia dar trys dideli kino centrai (planuojamas ir ketvirtas) bei keletas mažų. Didžioji „Vingio“ salė pilnai užpildoma žiūrovais nebent premjerinių seansų arba specialių renginių metu, tad tūkstančio vietų salei šiuo metu poreikio nėra.

Tikimės, ši miesto žaizda jau greitai bus sutvarkyta ir šioje vietoje įsikūręs „Modernaus meno centras“ taps nauja kultūros traukos vieta sostinėje.