Vasaros išlydėtuvės Vilniuje - su gausybe renginių

Kiekvieną vasarą sostinę užplūsta būriai turistų iš įvairių pasaulio šalių, tačiau tuo pačiu laikotarpiu vietinių gyventojų balsai prityla. Tam, kad po atostogų visi į darbus, studijas ar mokyklas grįžtų su gera nuotaika Vilnius kasmet daugybės renginių dėka išlydi vasaros sezoną, tuo pačiu džiugiai įsukdamas į kalendorinę rudens pradžią. Šiame įraše - 10 didelių renginių, kurių rekomenduojame nepraleisti paskutiniąją rudens savaitę ir pirmąjį vasaros savaitgalį.

1. „Sostinės dienos 2017“: Dūzgiantis prospektas ir didieji koncertai

DATA: Rugsėjo 1-3 d. | VIETA: Vilniaus senamiestis

Didžioji miesto šventė „Sostinės dienos“, pradėta rengti dar 1993 m., išaugo į didžiulį miesto festivalį, kasmet pritraukiantį šimtus tūkstančių lankytojų. Šiemet pagrindinė festivalio renginių erdvė išlieka ta pati - jau 11 metų Dūzgiančiame Gedimino prospekte kuriamos įvairios erdvės skirtingiems žmonėms. Čia įsikurs menininkai, dizaineriai, leidyklos, bus galima paragauti ar įsigyti įvairių gardumynų, žadama, jog pirmą kartą veiks ir turizmo gatvė, kurioje įsikurs atstovai iš įvairių miestų turizmo informacijos centrų.

Didžiausios Dūzgiančio prospekto pramogos vyks pagrindinėse scenose. Veiksmų scenoje Kudirkos aikštėje per tris festivalio vakarus pasirodys ne tik nauji talentai, bet ir visiems žinomos grupės - „Deeper Upper“, „Solo Ansamblis“, „Kūjeliai“, „Abrokenleg“, „Baltasis kiras“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „jauti“, „Poliarizuoti stiklai“, Vidas Bareikis ir kiti, be to, sekmadienio vakare čia vieną pirmųjų koncertų surengs buvę „Foje“ nariai, susibūrę į naują grupę „Kiti kambariai“. Ramesnė scena „Kuždesiai“ tradiciškai bus įkurta šalia Nacionalinio dramos teatro.

Didžiausias minias, žinoma, tradiciškai sutrauks didieji koncertai Katedros aikštėje. Penktadienio koncertą pradės geriausia metų roko grupe pripažinti „Colours of Bubbles“, o vėliau scenoje pasirodys daugybę apdovanojimų surinkusi, Grammy nominuota atlikėja iš Škotijos „KT Tunstall“, kurios dainą „Suddenly I See“ girdėję turbūt visi. Šeštadienį milžinišką minią garantuotai suburs Lietuvoje puikiai žinoma, pilnas arenas prirenkanti ir daugelio mylima grupė „G&G Sindikatas“, kuri miestui dovanos viso vakaro koncertą.

„Sostinės dienos“ šurmuliuoja jau 24 metus, ir kasmet kviečia švęsti Vilnių. Tai dienos, kai miestas užpildo mintis. Nepraleiskite!

Programa: www.sostinesdienos.lt

2. „Sostinės dienų“ Eksperimentai ir projekcija atnaujintoje Neries krantinėje

DATA: Rugsėjo 1-3 d. | VIETA: Neries krantinė

Pernai prie Lukiškių aikštės startavusi alternatyviosios muzikos scena „Eksperimentai“ keliasi prie upės į atnaujintą Neries krantinę, atkarpoje tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų. Čia pasirodys net 22 skirtingi atlikėjai ir grupės, tarp kurių - „Local Blood“, „The Independent“, „Abii“, „Without Letters“, „Sheep Got Waxed“ ir kiti. Be to, čia susiburs bene rekordiško ilgio Food truck sunkvežimių eilė - viso apie 30 skirtingų mini restoranėlių ant ratų.

Didžiausia staigmena - specialios technikos dėka į 15-18 metrų aukštį iškeliamas Neries vanduo, suformuojantis ekraną, kuriame bus rodoma specialiai festivaliui kurta projekcija „Neries baletas“. Pamatyti baletą, transliuojamą ant vandens bus galima rugsėjo 1-2 d. nuo 23 iki 1 val., o ekrano aukštis priklausys nuo upės būsenos. Organizatoriai praneša, jog vaizdas geriausiai bus matomas nuo Žvejų g. pusės, prie netoli žymiosios skulptūros „Krantinės arka“ esančio didelio medžio.

Programa: www.eksperimentai.lt bei www.sostinesdienos.lt

3. Išsikeisk 2€ monetą į proginę, skirtą Vilniui

DATA: Rugsėjo 2 d., 11-15 val. | VIETA: Pinigų muziejus, Totorių g. 2/8 (Gedimino pr. kampas)

„Pinigų muziejus“ rugpjūčio 31 d. į apyvartą išleidžia naują proginę 2€ monetą, kuri skirta Lietuvos sostinei. Nacionalinėje monetos pusėje vaizduojamas senamiesčio vaizdas - Bernardinų bažnyčios bokštas, stačiatikių cerkvės kupolai, Vilniaus universiteto varpinė.

Nors šios monetos greitai išplis po visą Lietuvą, galite tapti vieni pirmųjų ir jas gauti „Sostinės dienų“ metu, rugsėjo 2-ąją užsukę į „Pinigų muziejų“. Čia bus galima išsikeisti po dvi 2€ vertės monetas į progines, ir namo parsinešti dalelę Vilniaus senamiesčio savo piniginėje.

Daugiau informacijos: http://www.pinigumuziejus.lt/lt/progine-2-euru-moneta-skirta-vilniui-atskleis-paslaptingas-miesto-istorijas/

4. „Neris“ gyvai

DATA: Rugpjūčio 31 d., 17 val. | VIETA: Pieva prie Baltojo tilto

Pagrindiniame naujojo miesto centro poilsio taške - pievoje prie Baltojo tilto - neoficialiai „Sostinės dienų“ pre-party surengs net keturios grupės - „Baltasis kiras“, „Jama&W“, „Strings of Earth“ bei „Wolde Egziabher“. Užkandžiai, gėrimai, gyva muzika ir miesto centras - viskas, ko reikia geram vakarui mieste.

Renginys: https://www.facebook.com/events/445430122524281/

5. Fanų zona prie Baltojo tilto

DATA: Rugpjūčio 31 d. - rugsėjo 17 d. | VIETA: Pieva prie Baltojo tilto

Į miestą grįžta pagrindinė krepšinio fanų zona - visas rungtynes ir vėl bus galima stebėti didžiuliame ekrane specialioje fanų zonoje prie Baltojo tilto. Ekrane bus transliuojamos visos rungtynės viso čempionato metu, tad jeigu norite palaikyti krepšinio rinktinę, geriausia tai daryti minioje bendraminčių miesto centre!

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/fanuzona/

6. „Dainuojame Tėvynei ir Laisvei“

DATA: Rugsėjo 1 d. 17 val. | VIETA: Simono Daukanto aikštė (prie Prezidentūros)

Jei norite rugsėjį pasitikti su kitokia muzika, nei žymių grupių koncertai „Sostinės dienose“, mokslo metų pradžios dieną 17 val. vyks šventinis Laisvei. Jame - pučiamųjų orkestro „Trimitas“, valstybinio choro „Vilnius“, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“, grupės „Thundertale“ ir kitų atlikėjų pasirodymai.

Daugiau informacijos: http://www.lmrf.lt/events/view/2120

7. „Mylimadienis“ 

DATA: Rugsėjo 3 d. 12-19 val. | VIETA: Pieva prie Baltojo tilto

Sekmadienį pievą prie Baltojo tilto užims pirmą kartą nuolaidų kortelės „Mylimiausia“ partnerių organizuojama šventė „Mylimadienis“. Skelbiama, jog čia bus daug pramogų tiek mažiesiems, tiek ir suaugusiems - batutai, baseinai, ledai, muilo burbulai, veidų piešyba, cukraus vata, krepšinio stendai, dronų skraidymo pamokos, mėsainių valgymo konkursas ir kitos pramogos.

Renginys: https://www.facebook.com/events/113403509361522/

8. Naujojo „McDonald's“ atidarymas

DATA: Rugpjūčio 30 d., 10-22 val. | VIETA: Kedrų g. 2A

Trečiadienį duris sostinėje atvers naujas „McDonald's“ restoranas, įsikūręs tarp vilniečių pamėgto kino centro „Forum Cinemas Vingis“ bei prekybos centro „Rimi“. Naujasis restoranas atidarymo dieną vaikus džiugins mėgiamų veikėjų pasirodymais, o visų kitų lauks didžiulis tortas, čia įsikursianti ZIP FM studija, nuo 19 val. - dainininkės „Beatrich“ koncertas.

Renginys: https://www.facebook.com/events/1546484555471849/

9. „The Color Run Vilnius 2017“

DATA: Rugsėjo 3 d., 12-18 val. | VIETA: Vingio parkas

Nenustebkite, jei sekmadienį vaikščiodami miesto centre išvysite spalvotais milteliais apsibarsčiusių žmonių. O dar daugiau jų išvysti galėsite Vingio parke, kur vyks jau tradiciniu tapęs spalvotasis bėgimas „The Color Run“. 5 kilometrų pramoginis bėgimas neskaičiuojant laiko, kiekvienam dalyviui barstant dažus trasoje vyksta daugumoje šalių, tačiau Lietuva - vienintelė iš Baltijos sesių, kurioje galima sudalyvauti arba pamatyti šią spalvų šventę.

Renginys: https://www.facebook.com/events/170345913498586/

10. „Lietuvos geležinkeliai“ atveria duris

DATA: Rugpjūčio 28 - rugsėjo 3 d. | VIETA: įvairios

Geležinkelininkų savaitės proga „Lietuvos geležinkeliai“ visuomenei atvėrė daugybę savo erdvių, kurios paprastiems keleiviams įprastai yra uždaros ar net nežinomos. Tarp jų - galimybė apsilankyti ir objektuose Vilniuje, pavyzdžiui, eismo valdymo centre, lokomotyvų remonto depe, administraciniame pastate ar Vakarų Vilniaus pramonės zonoje. Deja, vietos į daugumą ekskursijų ištirpo dar pirmosiomis dienomis, tačiau į kai kuriuos renginius dar galima užsiregistruoti.

Visa informacija ir registracija: http://fw.litrail.lt/Renginiai/

11. Pokyčiai Justiniškių mikrorajono skvere

DATA: Nuo rugpjūčio 31 d. | VIETA: Amfiteatras ir buvęs fontanas prie Taikos g. 73

Po 10 didelių renginių - vieta ir vienam papildomam miegamajame rajone. Nors tai nėra renginys, kuris turėtų konkretų laiką ir programą, vis tiek pritraukė mūsų dėmesį. Nuo rugpjūčio 31 d. Justiniškių gyventojus pasitiks pasikeitęs seniai apleistas miesto skveras - jam mikroinstaliacijų pagalba naują gyvybę suteiks Lenkijos architektai „No studio“. Projektą įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Culture.pl.

Renginys: https://www.facebook.com/events/619696668418081/

Vilniuje dygsta pasivaikščiojimų trasos - išbandėme patys

Prieš kurį laiką savo „Facebook“ puslapyje skelbėme apie tai, jog Vilniuje yra statomos lentelės su įdomiais pasivaikščiojimo maršrutais. Turbūt todėl, kad nuorodos dar tebėra kabinamos, kol kas informacijos internete apie trasas rasti nepavyko (tiesa, neaišku, ir kokiame savivaldybės ar jai priklausančių įmonių puslapyje informacija vėliau bus talpinama), tačiau vedami smalsumo nusprendėme šiuo projektu pasidomėti labiau.

Nuo to laiko, kai pavyko užfiksuoti pirmąją lentelę su pasivaikščiojimo trasa Užupyje, pastebėjome, kad analogiški pėsčiųjų maršrutai yra sudaromi ir mikrorajonuose, tad vienos iš šių trasų nuorodomis nusprendėme pasekti. Tačiau pradžioje - bendra informacija, kas, kaip ir kur.

Pirmoji mieste pamatyta lentelė su Užupio taku

Apie pėsčiųjų trasas

Pavyko išsiaiškinti, jog visi takai pėsčiųjų takai yra skirstomi į dvi rūšis:

1. Laisvalaikio pėsčiųjų trasos
2. Kasdienės pėsčiųjų trasos

Laisvalaikio pėsčiųjų trasos, kiek supratome, labiau skirtos pagrindinių miesto objektų pažinimui ir rekreaciniams tikslams siekiant naudingai praleisti laiką pasivaikštant. Šios trasos yra žymimos L raide ir trasos numeriu, pavyzdžiui, L1, L8, L11. Jos turi daugiau lankytinų objektų pakeliui ir labiau susikoncentravusios arčiau miesto centro.

Kasdienės pėsčiųjų trasos žymimos mikrorajonuose, tačiau viena trasa kerta bent kelis juos. Einant kasdiene trasa galima susipažinti su dalimi aplinkinių mikrorajonų poilsio erdvių, aplinkinių miškų takeliais, nors pagrinde pasivaikščiojimas vyrauja keliais, nusidriekusiais tarp daugiabučių. Kasdienės pėsčiųjų trasos žymimos K raide ir numeriu, pavyzdžiui, K4, K7 ar K12.

Visos pėsčiųjų trasų lentelės turi tuos pačius bruožus:

• Tipą (laisvalaikio ar kasdienė), pateiktą lentelės viršuje;
• Numerį;
• Trasos pavadinimą;
• Trumpą apibūdinimą (pvz., kokius mikrorajonus takas kerta);
• Žemėlapį su pažymėtu taku, svarbiausiais objektais, išskirtais gretimų takų maršrutais, taip pat dviračių nuomos punktais, viešojo transporto stotelėmis bei apžvalgos vietomis;
• Faktinę informaciją - trasos ilgį bei reikalingą laiką trasai įveikti;
• Reljefo apibūdinimą - ar sudėtingas kelias, kokia danga dengtas, kam tinkama;
• Dviračių takų informaciją - ar yra takai, kokie jie - gatvėje, šaligatvyje ar bendri;
• Reikšmingų objektų sąrašą - ką įdomaus galima pamatyti pakeliui.

Žinomos trasos

Kiekviena trasa turi tiek numerį, tiek pavadinimą. Kelios jau žinomos trasos:

• K4 - Šiaurinis takas. Prasideda Perkūnkiemyje (ties Pavilionių st.), eina per Pašilaičius, Justiniškes, Viršuliškes iki Žvėryno (Panoramos st.).

K4 - Šiaurinis takas - maršrutas su infomacinių stendų apytikslėmis lokacijomis
(gali būti netikslios ir ne visos)

• K6 - Šeškinės takas. Prasideda Fabijoniškėse (S. Nėries g.), eina per pėsčiųjų zoną iki „Mandarino“, tęsiasi per Fabijoniškų gatvės vidurio pėsčiųjų zoną, pasuka iki Šeškinės fontano, eina per pėsčiųjų zoną iki Siesikų stotelės, kerta mišką ir tęsiasi Pieninės gatve iki Saltoniškių gatvės.

K6 - Šeškinės takas - apytikslis maršruto žemėlapis, informacinių lentelių lokacijos - spėjamos, kadangi tikrai turėtų būti tako pradžioje ir pabaigoje, bet kitos vietos kol kas nežinomos

• L8 - Užupio takas. Prasideda trijose vietose - Užupyje ties Vilnios stotele, Arkikatedros stotelėje (priešais Katedrą) arba Šv. Petro ir Povilo bažnyčios stotelėje ir juosia Vilniaus Pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritoriją. Einant taku galima pamatyti Arkikatedrą, Nacionalinį muziejų, Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, apsilankyti Kalnų parke bei praeiti šalia Gedimino kalno, taip pat pagrindinėse Užupio gatvėse.

Užupio tako maršrutas su apytikslėmis lentelių vietomis tako pradiniuose taškuose

Pasivaikščiojimas Šiauriniu taku

Rugpjūčio 22 d. antroje pusėje nusprendėme didžiąją dalį vieno maršruto pabandyti įveikti, taip kartu įvertinant, ar trasa bus įdomi, ką pavyks užfiksuoti. Dėl laiko trūkumo maršrutą pradėjome ne nuo pradžių, o prie Žemynos g. viduryje esančio skvero, kuris šiemet arba kitąmet turi būti atnaujintas (straipsnio rašymo metu buvo rengiamas techninis projektas). Panašu, jog rengiant maršrutus atsižvelgta į planuojamas perdaryti pėsčiųjų zonas, taip siekiant sukurti komfortabilų pasivaikščiojimą senaisiais mikrorajonais.

Verta atkreipti dėmesį, jog pasirinktas maršrutas yra priskirtas kasdienių takų kategorijai, todėl išvysti kažko labai įspūdingo nesitikėjome. Pradėję eiti pietų kryptimi atkreipėme dėmesį į sukabintas naujas žalias lenteles. Mėlynos iki šiol Vilniuje žymėdavo gatves, raudonos - svarbiausias įstaigas (seniūnijas, poliklinikas ir pan.), žalios nuo šiol žymi pasivaikščiojimo takus. Tiesa, lenteles pastebėjome tik ties darželiais, esančiais tiek viename, tiek kitame Žemynos g. skvero gale, tačiau tarp jų - tiesus kelias, tad papildomos informacinės lentelės čia ir nėra reikalingos.

Naujos žalios takus žyminčios lentelės

Kelionę pradėję tęsti toliau tarp namų svarstėme, kaip nenuklysti nuo tako, tačiau netrukus išaiškėjo, jog jis pilnai sužymėtas specialiais stulpeliais, į kuriuos praeiviai nelabai atkreipia dėmesio. Stulpeliai sustatyti gana tankiai, daugumoje vietų nuo vieno stulpelio jau galima matyti ir toliau esantį kitą, tad nuklysti nuo teisingo maršruto būtų sunku. Tiesa, kai kuriose vietose, kur takas eina tiesiai, naudojamos arba tik nuorodų lentelės, arba stulpeliai sustatyti tolesniais atstumais.

Žemynos gatvės krašte pastebėjome vieną trūkumą - ties posūkiu link aikštelės, per kurią reikia toliau eiti, kadangi ja galima pasiekti Justiniškes, vis dar nėra įrengta pėsčiųjų perėja. Šis kelias tarp vietinių populiarus jau daugybę metų, tačiau kol kas nei viena savivaldybė neįrengė čia saugaus gatvės kirtimo pėstiesiems, tad ir šiuo atveju reikia pereiti neleistinoje vietoje arba eiti aplinkiniais keliais. Gatvę tiesiog kirsti rekomenduojama ir žemėlapyje, ir nuorodų lentelėse. Tiesa, šiuo metu baigiamos projektuoti Šiaurinės gatvės atšaka pasieks būtent šią vietą, ir per artimiausius metus vietoj čia esančios žeme dengtos aikštelės atsiras asfaltuotas įsukimas, o šalia - normalūs pėsčiųjų ir dviračių takai. Gal tuomet čia atsiras ir ilgai laukiama perėja.

Gatvės kirtimo vieta, kol kas be perėjos

Kelionę tęsėme praeidami pro Sietuvos pagrindinę mokyklą ir patekdami į Justiniškių pėsčiųjų zoną. Ši teritorija mums puikiai pažįstama, tačiau joje radome naują objektą, kurio iki šiol čia nebuvo - kasdienės pėsčiųjų trasos numeriu K4 žemėlapį. Tiesa, manėme, jog žemėlapiai yra tik tako pradžioje ir pabaigoje, todėl rasti jį viduryje kelio buvo smagiai netikėta.

Informacinė pėsčiųjų trasos lentelė su žemėlapiu

Tako lentelės vedė laiptais žemyn dar nepriėjus Justiniškių turgaus, todėl pasukome nurodytu keliu. Čia praėjome kiemą, kurio gyventojai gali džiaugtis - automobilių, netelpančių mažoje stovėjimo aikštelėje, nebereikia palikti ant pravažinėtos pievos - tam įrengta nauja korinė danga.

Korinė danga vietoje išvažinėtos pievos

Kelionę tęsėme sankryžoje prie Taikos g. esančios mažosios „Maxima“ parduotuvės pereidami gatvę ir eidami toliau už „Audėjo baldų centro“ bei „Hesburger“ ir degalinės komplekso esančiu takeliu miškelio link. Šis miškas, puikiai pažįstamas visiems, važiuojantiems Laisvės prospektu, yra vadinamas Lūžių parku. Anksčiau teko girdėti, jog šiame parke visuomet gausu girtuokliaujančių asmenų, ir porelę geriančių vyresnio amžiaus žmonių teko pamatyti ir mums, tačiau parke taip pat gausu vaikų, vaikščiojo ir tėvų su atžalomis vežimėliuose. 

Tiesa, parką dar reikėjo pasiekti - takelis atvedė iki vietos, kur į parką reikia užkopti. Ši vieta gali būti gana sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi tai tėra pramindytas takelis, tačiau jis - gana statokas. Galbūt tvarkant parką ateityje čia praverstų įrengti laiptus su pandusu. Tiesa, apie įkalnes buvo paminėta prie informacinio žemėlapio, tad skųstis negalima. Kaip sakoma apie įstatymus - nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Šį posakį galima savotiškai pritaikyti ir čia.

Pasiekus viršų nuorodos liepia sukti dešiniau ir šiek tiek paeiti pačiu mišku. Parkas - nesuurbanizuotas, čia vyrauja paprasti praminti takeliai, yra labai gražių medžių - graži vieta atsiplėšti nuo miesto triukšmo.

Vienas iš parko medžių

Gamta džiugina akį

Parko keliukai liko šone, o stulpeliai rodė sukti kairiau, ir netrukus kelias pro mišką išsuko ir ėjo jau tik šalia parko. Pradžioje mąsčiau, ar ne geriau buvo maršruto kūrėjams tęsti kelią pačiame Lūžių parke, tačiau netrukus nuomonę pakeičiau - šalia buvo taip pat labai gražu, o už gamtos visur aplink už medžių vienas po kito buvo išdygę daugiabučių siluetai.

K4 tęsinys šalia Lūžių parko

Parke... 

Stulpeliai rodo kelią toliau

Pusiau urbanistinis peizažas

Apėję pro gražią Lūžių parko bei jo aplinkos teritoriją atsidūrėme Viršuliškėse. Trumpai užbėgę į parduotuvę ir apsirūpinę vandeniu likusiai daliai maršruto ėjome toliau iki prekybos centro „Mada“ sankryžos, pakeliui apžiūrėję ir skulptūrą „Giesmė“, apie kurios būvimą čia jau buvome senokai užmiršę.

„Giesmė“ (skulpt. Vladas Kančiauskas)

Pėsčiųjų trasa vis labiau artėjo link pabaigos - šone palikę Sudervės kapines pasukome dešiniau ir paėję tiesiai Č. Sugiharos gatve gana greitai atsidūrėme Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Ši gamtos oazė mums puikiai pažįstama, karts nuo karto aplankoma ir rekomenduojama susipažinti visiems vilniečiams, kurie čia dar nėra buvę - draustinyje galima rasti labai įdomių objektų ir pasigrožėti fantastiška gamta.

Kažin kam pievos pakrašty, šalia miško, reikalinga ši transformatorinė? Na, įdomioms mintims tai tikrai

Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio šiaurinės dalies takai

Gana pavojingai, tačiau kartu įdomiai atrodančios pušys ant išplauto kalno

Vietinis gyventojas

Realiai pasiekus Narbuto gatvę trasą galima užbaigti - šalia yra stotelė patogiam susisiekimui ir perėja link Žvėryno, tačiau oficialiai takas tęsiasi šaligatviu, einančiu aukščiau lygiagrečiai Narbuto gatvės, ir užsibaigia prie prekybos centro „Panorama“. Juo ir nuėjome iki galo.

Narbuto g. takas palei gyvenamuosius namus, dešinėje apačioje - pati gatvė

Kaip vertiname iniciatyvą kurti pasivaikščiojimo trasas Vilniuje? Puikiai! Mėgstame pasivaikščioti, tačiau dauguma mūsų kelių jau seniai yra praminti ir nusibodę, todėl jau ilgą laiką stengiamės rasti kaip paįvairinti laisvalaikį. Pirmasis išbandytas takas paliko labai gerą įspūdį - leido susipažinti su niekada anksčiau nelankytu Lūžių parku, prisiminti kai kuriuos objektus, praeiti tikrai gana įdomiu keliu. Rinksime informaciją toliau, seksime žinias iš savivaldybės, ir, tikimės, jau greitai internete galėsime pamatyti visas trasas ir bent dalį jų laisvalaikiu įveikti.

O jei ir jūs jau norite prasieiti naujai žymimomis trasomis per rajonus ir nenorite laukti, kol visi žemėlapiai atsiras kažkur internete, tai paprasta: aplankykite savo mikrorajono pagrindines poilsio zonas - pėsčiųjų alėjas, parkus, gražiau sutvarkytus praėjimus ir ieškokite žalių lentelių arba pilkų nuorodų stulpelių. Jei jų atrasite - sekite, iki kol kelyje pamatysite informacinę lentelę su žemėlapiu. Jame, tikėtina, bus ne tik pažymėtas visas greta jūsų esančios trasos kelias, bet matysis ir netoli esantys kiti maršrutai. Taip ir galite pradėti nesibaigiančią kelionę į Vilniaus miesto mikrorajonų pažinimą. Be to, nepamirškite laisvalaikio takų miesto centre! ;)

Atsisveikinimas su „Lietuvos“ kino teatru

2016 m. liepos 14-ąją dalyvavome „Modernaus meno centro“ surengtoje ekskursijoje daugybę diskusijų kėlusiame „Lietuvos“ vardo kino teatre Vilniaus centre. 1965 m. pradėjęs veikti ir 2002 m. uždarytas garsusis „Lietuvos“ kino teatras, nepaisant visų vykusių išsaugojimo akcijų, netrukus bus nugriautas. Teritorijoje išaugs „Modernaus meno centro“, šiuo metu neturinčio didelių patalpų, pastatas. Senajam pastatui skaičiuojant paskutines dienas kviečiame virtualiai pasivaikščioti ir pamatyti, kas liko iš buvusio kino teatro.

Pro „Lietuvos“ kino teatrą tenka dažnai praeiti, todėl atvykus stebėtis nebuvo kuo. Langai užkalti drožlių plokštėmis, masiškai apklijuoti reklaminiais renginių plakatais. 2013-aisiais apleisto pastato išvaizdą buvo bandyta gražinti gatvės meno festivalio „Vilnius Street Art“ metu. Ant priekinio fasado menininkas Ernestas Zacharevičius nupiešė piešinį, vaizduojantį rankas, laikančias lynus, o ant jų žaidžiančius vaikus, tačiau kūrinys netrukus buvo sugadintas. Pastato išvaizda kurį laiką nebesirūpinama, kadangi statinys vis tiek bus sulygintas su žeme.

Priekinis „Lietuvos“ kino teatro fasadas 2016 m. liepos mėn.

Į pagrindinį holą patenkama pro centrinį įėjimą. Prie sienos (dešinėje) po rekonstrukcijos buvo įrengtos kasos.

Kino teatro vidus, pagrindinis holas

Pagrindinė kino teatro salė talpino 983 žmones, ji buvo didžiausia šalyje. Dabar didžiausia - 1-oji kino salė „Vingio“ kino teatre, talpinanti 580 žmonių pagrindinėje erdvėje bei 66 balkone, viso - 646.

Čia, tradiciniu laiptelių principu buvo išdėstytos žiūrovų kėdės, gale - ertmės projektoriams

Kino teatre taip pat buvo sumontuotas tuo metu vienas didžiausių Europoje - 200 kv. m. ploto kino ekranas. Dabartinėje didžiojoje „Vingio“ salėje ekrano plotas siekia apie 185 kv. m.

Priekinė salės dalis, kurioje buvo sumontuotas kino ekranas

Į uždarytas patalpas patekusių lankytojų „palikimas“

Buvęs įėjimas į pagrindinę salę

Senosios lubos salėje taip pat neišliko, tad pakėlus akis į viršų dabar matomi kabantys tarnybiniai praėjimai.

Pastato stogo sutvirtinimai ir tarnybiniai praėjimai

Patalpos, seniau uždaros nuo lankytojų

Įrengiant kino teatrą buvo planuota naudoti 3 projektorius, kurie būtų paleidžiami vienu metu taip sukuriant vientisą vaizdą. Projektorių patalpos sienoje vaizdo transliavimui palikta keletas ertmių.

Buvusi projektorių patalpa

Ekskursija judėjo toliau, link „Salės 88“.

Laiptais žemyn link antrosios „Lietuvos“ kino teatro salės

Įspūdį tikrai paliekanti siena ties praėjimu iki mažesniosios salės

Pastatas ne tik apgriautas po uždarymo čia prasmukusių lankytojų, tačiau ir pats yra avarinės būklės. Lankymosi metu ant žemės mėtėsi daug šukių, trupančio betono gabalų, nuo stogo į patalpas pratekančio vandens. Visi ekskursijos dalyviai privalėjo pasirašyti, jog situaciją žino bei patys atsako už savo saugumą.

Buvusios stiklo blokelių sienos likučiai

Judame toliau...

1998 m., po pastato rekonstrukcijos, buvo įrengta mažesnė, 88-ių vietų kino salė rūsyje, pagal tai gavusi „Salė 88“ pavadinimą. Čia buvo sumontuota naujausia kino teatrų naudojama įranga. Deja, salė taip pat gyvavo vos keturis metus, iki 2002-ųjų.

„Salės 88“ projektorių talpinusi siena

Kėdės iš „Salės 88“ po uždarymo iškeliavo į „Skalvijos“ kino centro salę ir buvo naudojamos iki pat 2016 metų vasaros (dabar pakeistos į naujas).

„Salė 88“

Dar vienas praėjimas

Beišeinant - dar kartą pro pagrindinį holą. Pagal pradinį projektą patalpa buvo mažesnė, kasos ilgą veikė atskirame statinyje šalia (dešinėje žvelgiant į pagrindinį fasadą). Po 1997 m. atliktos rekonstrukcijos langai buvo patraukti toliau link gatvės, įrengti keli laipteliai, kasos perkeltos į holo vidų, čia veikė nedidelė kavinė.

Išeiname iš pastato

„Lietuvos“ kino teatras turėjo labai didelę reikšmę ir daugeliui paliko tik šiltus prisiminimus. Vieniems čia prabėgo vaikystė, minios leido laisvalaikį, šioje vietoje prasidėjo dabar per penkis didžiausius šalies miestus išplitęs daugybę žmonių kasmet pritraukiantis festivalis „Kino pavasaris“.

Nors ir gaila, jog kino teatro greitai nebeliks, laikyti pastatą apleistą nebėra prasmės. Dabar norint jį atkurti tikriausiai reiktų perstatyti visą pastatą, kadangi į vidų sunkiasi vanduo, yra pažeistų konstrukcijų. Be to, kino teatras nepritrauktų žmonių, kai mieste veikia dar trys dideli kino centrai (planuojamas ir ketvirtas) bei keletas mažų. Didžioji „Vingio“ salė pilnai užpildoma žiūrovais nebent premjerinių seansų arba specialių renginių metu, tad tūkstančio vietų salei šiuo metu poreikio nėra.

Tikimės, ši miesto žaizda jau greitai bus sutvarkyta ir šioje vietoje įsikūręs „Modernaus meno centras“ taps nauja kultūros traukos vieta sostinėje.